- statinėtojas
- statinė́tojas, -a smob. (1) 1. kas statinėja nupjautų javų pėdus: Vienas statinė́tojas negali spėti palei tris dalgius statinėti Žvr. Urėdas pusiausėdoms stovėjo netoli vieno statinėtojo Žem. 2. kas statinėja, pritaisinėja: Ak, Rusnės žuvininkai! Tinklų statinėtojai, ungurių rūkytojai! rš. ×3. (vok. Setzer) raidžių rinkėjas, spaustuvininkas: Spaustuvių statinėtojai (zeceriai) nuolatos suserga džiova rš. Raidžių statinėtojas rš. \ statinėtojas; pristatinėtojas
Dictionary of the Lithuanian Language.